Saulės elektrinė gamina elektrą. Šilumos siurblys ją naudoja. Šis derinys skamba logiškai – ir iš tikrųjų yra vienas protingiausių energetinių sprendimų, kuriuos šiandien gali priimti namų savininkas. Tačiau ar visada apsimoka investuoti į abu įrenginius vienu metu? Kiek galima sutaupyti? Ir kaip pasinaudoti valstybės parama abiem sistemoms?
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip veikia saulės elektrinės ir šilumos siurblio tandemas, kokia finansinė nauda ir kada šis sprendimas atsipirks greičiausiai.
Šilumos siurblys yra vienas didžiausių elektros energijos vartotojų namų ūkyje. Priklausomai nuo namo dydžio ir siurblio tipo, jis per metus sunaudoja 3 000–8 000 kWh elektros. Tai reiškia, kad šilumos siurblio eksploatacijos sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo elektros kainos.
Saulės elektrinė sprendžia šią problemą iš esmės: dieną pagaminta elektra tiesiogiai tiekiama šilumos siurbliui, taip sumažinant iš tinklo perkamos elektros kiekį. Saulės elektrinė gamina elektrą, o šilumos siurblys ją naudoja – tai labai logiškas ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas, ypač jei šilumos siurblys naudojamas ne tik šildymui, bet ir karšto vandens ruošimui bei vėsinimui vasarą.
Paprasčiau tariant: kuo daugiau elektros pagaminate patys, tuo mažiau mokate už šilumos siurblio veikimą.
Saulės elektrinė ir šilumos siurblys nėra tiesiog du atskiri įrenginiai – tinkamai sukonfigūruoti, jie veikia kaip viena sistema.
Dieną, kai saulės moduliai aktyviai gamina elektrą, šilumos siurblys prioritetiškai naudoja būtent tą elektrą. Tai vadinama „savaiminės elektros pirmumo" principu. Kai saulės generacija viršija momentinius namų poreikius, perteklius nukreipiamas į tinklą arba, įdiegus elektros energijos kaupiklį, kaupiamas baterijoje.
Modernesni šilumos siurbliai palaiko vadinamąjį SG Ready standartą – tai reiškia, kad siurblys gali automatiškai persijungti į intensyvesnio darbo režimą, kai saulės elektrinė gamina daug elektros. Pavyzdžiui, dieną, kai šviečia saulė, šilumos siurblys automatiškai įkaitina karštą vandenį ar papildomai apšildo namus – taip sutaupoma elektros vakarui ir nakčiai.
Konkretus sutaupymas priklauso nuo namo dydžio, šilumos siurblio galios ir saulės elektrinės dydžio. 120 m² namui su šilumos siurbliu, kurio vidutinė šildymo ir karšto vandens sąnauda apie 6 000 kWh per metus, įrengus 6 kW saulės elektrinę, metinė generacija siekia apie 6 000–6 500 kWh – tai beveik padengia šilumos siurblio poreikį.
Tai reiškia, kad tokiame name šilumos siurblio eksploatacijos elektros sąnaudos gali sumažėti beveik iki nulio – bent jau šiltaisiais mėnesiais.
Orientacinis sutaupymas per metus:
| Namo dydis | Šilumos siurblio sąnaudos | 6 kW elektrinės generacija | Sutaupymas* |
|---|---|---|---|
| Iki 100 m² | ~4 000 kWh | ~4 000 kWh | ~600–800 €/m. |
| 150 m² | ~6 000 kWh | ~6 000 kWh | ~900–1 200 €/m. |
| 200 m² | ~8 000 kWh | ~6 000 kWh | ~800–1 100 €/m. |
*Skaičiavimai orientaciniai, priklausomai nuo elektros kainos ir realios generacijos.
Tai vienas dažniausių klausimų. Žiemą saulės elektrinė gamina žymiai mažiau elektros – trumpesnė diena ir mažesnė saulės spinduliuotė. Tačiau saulės elektrinės ir šilumos siurblio derinys puikiai veikia kovo, balandžio ir spalio mėnesiais, kai sugeneruojama iki 60 % reikiamos energijos. Likusi dalis padengiama iš tinklo sukaupto rezervo arba tiesiogiai perkant pigesnę naktinę energiją.
Gruodžio ir sausio mėnesiais saulės elektrinė dengs mažesnę dalį šilumos siurblio poreikių – tačiau šiuo laikotarpiu sutaupyta energija vasarą ir rudenį kompensuoja šį trūkumą metinėje perspektyvoje.
Vienas didžiausių šio derinio privalumų – galimybė pasinaudoti valstybės parama abiem sistemoms atskirai. Galima sėkmingai gauti kompensaciją šilumos siurbliui, net jei anksčiau pasinaudojote parama saulės elektrinės įrengimui. Šios dvi programos papildo viena kitą ir nėra tarpusavyje ribojamos.
Saulės elektrinei (APVA):Tai reiškia, kad abu įrenginius įsirengus su parama, pradinė investicija gali sumažėti keliais tūkstančiais eurų, o atsipirkimo laikotarpis – sutrumpėti reikšmingai.
Investicija į saulės elektrinę ir šilumos siurblį atsipirks greičiausiai, kai:
Renkantis saulės elektrinę kartu su šilumos siurbliu, svarbu, kad sistema būtų dimensionuota pagal realų suvartojimą – ne tik buitinių prietaisų, bet ir šilumos siurblio.
Orientaciniai dydžiai:
| Namo dydis | Šilumos siurblys | Rekomenduojama saulės elektrinė |
|---|---|---|
| Iki 100 m² | 6–8 kW | 5–6 kW |
| 100–150 m² | 8–12 kW | 6–8 kW |
| 150–200 m² | 6–8 kW | 8–10 kW |
Tikslų skaičiavimą gali atlikti Vilpra specialistai, kurie įvertins jūsų namo charakteristikas ir metinį elektros suvartojimą.
Saulės elektrinė su šilumos siurbliu jau yra puikus derinys – tačiau elektros kaupiklis šią sistemą pakelia į kitą lygį. Su kaupikliu dieną sugeneruota elektra nekrenta į tinklą, o kaupiama ir naudojama vakare, naktį ar šalčiausiais žiemos mėnesiais.
Kaupiklis ypač apsimoka, jei:
Taip. Tai dvi atskiros paramos programos – APVA saulės elektrinei ir LEA šilumos siurbliui. Jos tarpusavyje neribojamos, todėl galima gauti kompensaciją abiem sistemoms.
Hibridinis inverteris leidžia valdyti tiek saulės modulių generaciją, tiek kaupiklį ir optimizuoti elektros tiekimą šilumos siurbliui. Standartinis inverteris taip pat veikia, tačiau hibridinis suteikia daugiau valdymo galimybių.
Vasarą – taip, dažniausiai net su pertekliumi. Žiemą – tik iš dalies. Metinėje perspektyvoje 6 kW elektrinė vidutiniškai padengia 60–80 % šilumos siurblio elektros poreikių.
Saulės elektrinė ir šilumos siurblys – tai ne tik šiandienos mados, bet ir ilgalaikė finansinė strategija. Abu įrenginiai tarnauja 20–25 metus, o su valstybės parama pradinė investicija sumažėja reikšmingai. Kasmet augančios elektros kainos reiškia, kad kuo anksčiau priimsite šį sprendimą, tuo daugiau sutaupysite per sistemos tarnavimo laiką.
Vilpra specialistai padės parinkti tinkamą saulės elektrinės galią, suderintą su jūsų šilumos siurblio poreikiais. Susisiekite ir gaukite nemokamą konsultaciją.