Oras-vanduo šilumos siurblys 150 m² A klasės name per metus sunaudoja orientaciškai 3 500–5 000 kWh elektros, o tai atitinka 700–1 000 Eur metines išlaidas šildymui ir karšto vandens ruošimui. Oras-oras šilumos siurblys tam pačiam 150 m² namui sunaudoja orientaciškai 1 500–2 500 kWh per metus šildymui – tačiau karšto vandens ruošimui reikia atskiro sprendimo, kuris prideda papildomus 1 000–1 500 kWh. Vidutinis Lietuvos namų ūkis, naudojantis šilumos siurblį, per metus už elektrą sumoka 1 500–3 000 Eur, įskaitant ir kitas elektros sąnaudas be šildymo. Investicija į šilumos siurblį paprastai atsiperka per 5–12 metų, priklausomai nuo sistemos tipo ir namo charakteristikų.
Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų sistemų – ne tik efektyvumas, bet ir paskirtis. Šilumos siurbliai oras-vanduo šildo visą namą ir ruošia karštą vandenį ištisus metus. Oras-oras sistema paprastai šildo atskiras patalpas ir neruošia karšto vandens – todėl tiesioginės šildymo sąnaudos yra mažesnės, tačiau bendrą vaizdą reikia vertinti įskaičiuojant ir karšto vandens ruošimą.
Oras-vanduo sistema yra universalus sprendimas – vienas įrenginys apšildo visą namą ir ruošia karštą vandenį. Todėl metinėse sąnaudose įskaičiuojami abu poreikiai. Žemiau pateikiamos orientacinės metinės elektros sąnaudos pagal namo tipą:
| Namo tipas | Plotas | Metinės sąnaudos | Metinė kaina (0.20 Eur/kWh) |
|---|---|---|---|
| A+ klasė, grindinis šildymas | 100 m² | 1 500–2 500 kWh | 300–500 Eur |
| A klasė, grindinis šildymas | 150 m² | 3 500–5 000 kWh | 700–1 000 Eur |
| A klasė, radiatoriai | 150 m² | 5 000–7 500 kWh | 1 000–1 500 Eur |
| Sena statyba, renovuota | 150 m² | 6 000–9 000 kWh | 1 200–1 800 Eur |
| Sena statyba, nerenovuota | 150 m² | 8 000–14 000 kWh | 1 600–2 800 Eur |
Skaičiai apima šildymą ir karšto vandens ruošimą 4 asmenų šeimai
Kaip matyti, skirtumas tarp gerai izoliuoto A klasės namo ir nerenovuotos senos statybos gali būti net tris kartus didesnis – tai dar kartą patvirtina, kad namo energinė klasė yra svarbesnis veiksnys nei paties siurblio modelis.
Oras-oras sistema veikia kitaip – ji šildo ir vėsina patalpas, tačiau karšto vandens neruošia. Todėl šioje lentelėje pateikiamos tik šildymo ir vėsinimo sąnaudos:
| Patalpos plotas | SCOP 4,0 | SCOP 4,5 | Metinė kaina (0.20 Eur/kWh) |
|---|---|---|---|
| 30 m² | 300–500 kWh | 250–400 kWh | 50–100 Eur |
| 50 m² | 500–800 kWh | 400–650 kWh | 80–160 Eur |
| 80 m² | 800–1 300 kWh | 650–1 050 kWh | 130–260 Eur |
| 100 m² | 1 000–1 600 kWh | 800–1 300 kWh | 160–320 Eur |
Skaičiai apima tik šildymą ir vėsinimą. Karšto vandens ruošimui reikalingas atskiras sprendimas.
Norint palyginti oras-oras ir oras-vanduo sistemas sąžiningai, prie oras-oras sąnaudų reikia pridėti karšto vandens ruošimo išlaidas – apie 1 000–1 500 kWh per metus 4 asmenų šeimai. Tik tuomet palyginimas tampa tikslus.
Vienas dažniausių klausimų – kuri sistema metiškai kainuoja mažiau. Atsakymas priklauso nuo to, ką tiksliai lyginate.
Jei lyginate tik šildymo sąnaudas: oras-oras šilumos siurbliai 80 m² butui per metus sunaudoja 800–1 300 kWh. Oras-vanduo sistema tam pačiam plotui – 1 500–2 500 kWh. Skirtumas akivaizdus, tačiau oras-vanduo papildomai ruošia karštą vandenį, o oras-oras – ne.
Jei įskaičiuojate karštą vandenį: pridėjus elektrinio boilerio sąnaudas karšto vandens ruošimui (orientaciškai 1 000–1 500 kWh per metus 4 asmenų šeimai), bendros oras-oras sistemos metinės sąnaudos priartėja prie oras-vanduo sistemos arba net ją viršija.
Išvada: abu sprendimai yra panašiai ekonomiški ilguoju laikotarpiu, tačiau oras-vanduo sistema yra universalesnė – vienas įrenginys apšildom, atšaldo ir ruošia karštą vandenį.
Pasak Manto Skaisgirio, žmonės dažnai klausia, kuri sistema pigesnė. Teisingo atsakymo nėra – viskas priklauso nuo to, ką lyginate. Oras-oras sistema šildymui sunaudoja mažiau elektros, tačiau karštam vandeniui reikia atskiro sprendimo. Oras-vanduo viską sprendžia vienu įrenginiu. Skaičiuojant bendrą metinę elektros sąskaitą, dažniausiai išeina panašiai.
Šilumos siurbliai išsiskiria tuo, kad elektros energiją naudoja daug efektyviau nei tradicinės sistemos. Štai kaip atrodo metinių išlaidų palyginimas 150 m² A klasės namui:
| Šildymo sistema | Metinės sąnaudos | Metinė kaina | Skirtumas vs. siurblys |
|---|---|---|---|
| Tiesioginis elektrinis šildymas | 12 000–18 000 kWh | 2 400–3 600 Eur | +1 400–2 600 Eur |
| Dujinis katilas | – | 1 800–2 800 Eur | +800–1 800 Eur |
| Oras-vanduo siurblys (A klasė) | 3 500–5 000 kWh | 700–1 000 Eur | Bazinis |
| Oras-vanduo + saulės elektrinė | 1 500–3 000 kWh (perkama) | 300–600 Eur | −400 Eur |
Atsipirkimo laikas priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: pradinės investicijos dydžio ir metinio sutaupymo.
Oras-vanduo sistema: investicija su įrengimu – 8 000–15 000 Eur. Su APVA kompensacija (iki 40%) – 4 800–9 000 Eur. Metinis sutaupymas lyginant su dujiniu katilu – 800–1 800 Eur. Atsipirkimo laikotarpis – orientaciškai 5–10 metų.
Oras-oras sistema: investicija su įrengimu – 1 500–4 000 Eur. Metinis sutaupymas lyginant su elektriniu šildytuvu – 500–1 500 Eur. Atsipirkimo laikotarpis – orientaciškai 2–5 metai.
Šilumos siurblys + saulės elektrinė: tai pats efektyviausias derinys ilguoju laikotarpiu. Bendra investicija atsiperka per 5–7 metus, priklausomai nuo pasirinktos įrangos ir APVA paramos dydžio. Dienos metu saulės elektrinės pagaminta elektra tiesiogiai naudojama šilumos siurbliui – tai reikšmingai sumažina perkamos elektros kiekį per metus.
Valdymo sistema, optimizuojanti siurblio darbą pagal elektros kainų svyravimus, gali sumažinti metines sąnaudas 20–30%. Tai pasiekiama programuojant siurblį dirbti tuo metu, kai elektra biržoje yra pigiausia – dažniausiai naktį ar savaitgaliais.
Kiti praktiniai būdai:
Naktiniai elektros tarifai. Jei elektros tiekėjas siūlo naktinį tarifą, siurblį ir buferinę talpą verta programuoti darbui naktį.
Tinkama temperatūra. Kiekvienas papildomas palaikomas laipsnis didina metines sąnaudas 6–8%. Vasarą rekomenduojama vėsinti iki 24–26 °C, o ne iki 20 °C.
Reguliari priežiūra. Užsikimšęs lauko bloko šilumokaitis gali padidinti metines sąnaudas 10–15%. Kasmetinė profilaktika yra viena efektyviausių priemonių sąnaudoms mažinti.
Saulės elektrinė. 5–6 kW saulės elektrinė Lietuvoje per metus pagamina apie 5 400–6 000 kWh elektros – tai gali padengti didžiąją dalį šilumos siurblio metinių sąnaudų.
Pasak Nerijaus Keniausio, dažnai klientai nustemba sužinoję, kad valdymo sistema, optimizuojanti siurblio darbą pagal elektros kainų svyravimus, gali sutaupyti 300–500 Eur per metus. Tai nedidelė papildoma investicija, kuri atsiperka per vieną ar du šildymo sezonu.
Oras-vanduo sistema 150 m² A klasės namui – orientaciškai 3 500–5 000 kWh per metus. Oras-oras sistema 50–80 m² patalpoms – 500–1 300 kWh per metus šildymui.
150 m² A klasės namui su oras-vanduo sistema – orientaciškai 700–1 000 Eur per metus. Derinant su saulės elektrine – 300–600 Eur.
Lyginant tik šildymo sąnaudas – oras-oras sistema sunaudoja mažiau elektros. Tačiau įskaičiavus karšto vandens ruošimą, bendros metinės išlaidos tampa panašios. Oras-vanduo yra universalesnis sprendimas.
Su APVA kompensacija – orientaciškai 5–10 metų, priklausomai nuo keičiamos sistemos. Lyginant su tiesioginiu elektriniu šildymu – greičiau, lyginant su dujiniu katilu – ilgiau.
Taip – tai pats efektyviausias derinys. Saulės elektrinė padengia dalį šilumos siurblio metinių sąnaudų, o bendra investicija su APVA parama atsiperka per 5–7 metus.
Metinės elektros sąnaudos yra tik viena investicijų į šilumos siurblį vertinimo dalis. Svarbiau yra bendras vaizdas: kiek mokėsite per 10, 15, 20 metų. Šilumos siurbliai tarnauja 15–20 metų, o per šį laikotarpį kasmet sutaupytos išlaidos, sudėtos kartu, dažniausiai kelis kartus viršija pradinę investiciją. Tiksliausias atsakymas visada yra individualus – kreipkitės į sertifikuotą Vilpra specialistą, kuris atliks skaičiavimus pagal konkrečias jūsų namo charakteristikas ir padės priimti finansiškai pagrįstą sprendimą.