Taip – šilumos siurbliai gali pilnai pakeisti dujinį ar kieto kuro katilą, tačiau ne kiekviename name. Naujos statybos energiniuose namuose šilumos siurblys yra pilnavertis ir efektyvus sprendimas – renovuojamuose namuose atsakymas priklauso nuo namo energinės klasės ir šildymo sistemos būklės.
Lietuva yra viena sparčiausiai šilumos siurblių diegiančių šalių Europoje. Tam yra kelios priežastys: dujų kainų nestabilumas po 2022 m. energetikos krizės, APVA kompensavimo programa, mažinanti pradinę investiciją, ir augantis sąmoningumas apie energetinę nepriklausomybę.
Šilumos siurbliai ne gamina šilumą iš kuro, o perneša ją iš aplinkos į namą – todėl jų efektyvumas kelis kartus viršija tradicinių katilų rodiklius. Tačiau tikrasis sutaupymas visada priklauso nuo konkrečios sistemos ir namo charakteristikų.
Pasak Mariaus Brazausko, per pastaruosius kelerius metus pastebimas aiškus pokytis – žmonės nebesirenka tarp šilumos siurblio ir katilo dėl mados ar ekologijos. Jie skaičiuoja. Ir dažniausiai skaičiai kalba šilumos siurblio naudai – ypač tiems, kurie stato naują namą arba renovuoja su galimybe pakeisti šildymo sistemą.
Kiekviena sistema turi savų stiprybių ir silpnybių. Žemiau pateikiame pagrindinių parametrų apžvalgą, kuri padės greičiau apsispręsti:
| Parametras | Šilumos siurblys | Dujinis katilas | Kieto kuro katilas |
|---|---|---|---|
| Pradinė investicija | 8 000–15 000 Eur | 2 500–5 000 Eur | 3 000–8 000 Eur |
| Eksploatacinės išlaidos | Žemos | Vidutinės–aukštos | Žemos–vidutinės |
| Efektyvumas | SCOP 3,5–4,5 | 90–96% | 85–92% |
| Automatizacija | Pilna | Pilna | Dalinė–pilna (granulinis) |
| Karštas vanduo | Taip | Taip | Taip (su boileriu) |
| Vasaros vėsinimas | Taip (kai kurie modeliai) | Ne | Ne |
| Ekologiškumas | Aukštas | Vidutinis | Žemas |
| Reikalinga katilinė | Ne | Ne | Taip |
| APVA kompensacija | Taip | Ne | Ne |
Dujinis katilas degina dujas ir jas paverčia šiluma – moderniausi kondensaciniai modeliai tai daro 90–96% efektyvumu. Šilumos siurblys veikia principiškai kitaip: jis ne gamina šilumą, o perneša ją iš lauko oro į namą. Modernūs šilumos siurbliai oras-vanduo pasiekia SCOP 3,5–4,5 – tai reiškia, kad už kiekvieną 1 kWh elektros energijos pagaminama 3,5–4,5 kWh šilumos, o tai kelis kartus viršija dujinio katilo efektyvumą.
Dujinis katilas kainuoja nuo 2 500 Eur, o šilumos siurblio sistema su įrengimu vidutiniškai kainuoja 8 000–15 000 Eur. Tačiau keičiant seną katilą galima pretenduoti į APVA subsidiją, padedančią padengti iki 40% išlaidų.
Atokiose vietovėse, kur dujotiekio nėra, situacija kitokia: dujotiekio įvedimas gali kainuoti 10 000 Eur ir daugiau – tokiu atveju šilumos siurblio investicija tampa ekonomiškai pagrįstesnė jau nuo pat pradžių.
Tai vienas esminių skirtumų. Dujų kainos Lietuvoje priklauso nuo tarptautinės rinkos ir geopolitinės situacijos. Elektros kaina, nors irgi svyruoja, yra stabilesnė ir gali būti mažinama derinant sistemą su saules elektrine.
Tai didžiausias skirtumas tarp šių dviejų sistemų. Kieto kuro katilai žiemos metu turi būti užkuriami net 2–3 kartus per parą. Įsirengus akumuliacines talpas ir automatiką, kūrenimo dažnumas gali sumažėti iki karto per dvi paras. Šilumos siurblys veikia visiškai automatiškai – nereikia nei krauti kuro, nei stebėti proceso.
Granulinis katilas yra kompromisas – jis automatizuotas ir patogus, tačiau vis tiek reikalauja periodiškai papildyti granulių bunkerį ir valyti peleninę.
Kieto kuro katilai kelia didžiausią gaisro ir apsinuodijimo riziką iš visų trijų sistemų. Dujiniai katilai yra saugesni, tačiau netinkamai sumontuoti arba senos įrangos atveju taip pat gali kelti pavojų. Šilumos siurblys tokios rizikos nekelia.
Malkiniai ir granulių katilai kai kuriais atvejais gali būti pigesni eksploatacijoje nei šilumos siurbliai, jei kuro kainos išlieka žemos. Tačiau reikia įskaičiuoti kuro sandėliavimo išlaidas, katilinės įrengimą ir reguliarią priežiūrą.
Pasak Žydrūno Čereškos, kieto kuro katilas dažnai atrodo pigus pasirinkimas, kol nesuskaičiuoji visų išlaidų – katilinės įrengimo, kuro sandėliavimo, reguliarios priežiūros ir laiko, kurį praleidžiate kūrendami. Sudėjus viską, skirtumas su šilumos siurbliu dažnai būna žymiai mažesnis nei atrodo iš pradžių.
Pilnai pakeičia, kai:
Naujos statybos A/A+ klasės namas su grindiniu šildymu. Tai idealios sąlygos – šilumos siurblys dirba žemoje vandens temperatūroje, pasiekia aukštą SCOP ir pilnai padengia šildymo bei karšto vandens poreikį.
Renovuotas namas su žematemperatūriniais radiatoriais. Jei radiatoriai keičiami žematemperatūriniais modeliais, veikiančiais su 45–50 °C vandeniu, šilumos siurblys dirba efektyviai ir gali būti vienintelis šildymo šaltinis.
Namas atokioje vietovėje be dujotiekio. Šilumos siurblys eliminuoja priklausomybę nuo dujų tiekimo infrastruktūros.
Papildomas šaltinis gali būti reikalingas, kai:
Senos statybos, prastai šiltintas namas su senais radiatoriais. Jei radiatoriai reikalauja 70–80 °C vandens, šilumos siurblio efektyvumas krinta reikšmingai. Tokiu atveju optimalus sprendimas gali būti hibridinė sistema – šilumos siurblys veikia kaip pagrindinis šaltinis, o senas katilas lieka rezervu ekstremalaus šalčio dienomis.
Labai didelis namas su dideliais šilumos nuostoliais. Jei šilumos poreikis viršija 15–20 kW, gali prireikti didesnio galingumo sistemos arba kelių šilumos šaltinių derinio.
Jei namas yra senos statybos ir nėra galimybės visiškai atnaujinti šildymo sistemos, hibridinė sistema gali būti optimalus sprendimas. Hibridinis šilumos siurblys automatiškai persijunginėja tarp šilumos siurblio ir dujinio katilo režimų pagal lauko temperatūrą, užtikrinant efektyviausią energijos išnaudojimą.
Esant palankiomis sąlygomis – aukštesnei lauko temperatūrai – dirba siurblys efektyviai ir ekonomiškai. Ekstremalaus šalčio metu, kai siurblio efektyvumas mažėja, automatiškai įsijungia dujinis katilas. Tokia sistema yra praktiška alternatyva tiems, kurie nori sumažinti šildymo išlaidas, bet neketima iš karto keisti visos sistemos.
Naujos statybos A/A+ klasės namuose su grindiniu šildymu – taip, visiškai. Renovuojamuose namuose su senais radiatoriais – paprastai reikalinga šildymo sistemos modernizacija arba hibridinė sistema.
Dažniausiai taip – ypač jei vertinate patogumą ir saugumą. Šilumos siurblys veikia automatiškai, nereikalauja kuro sandėliavimo ir nekelia gaisro ar apsinuodijimo rizikos. APVA kompensacija gali padengti iki 40% investicijos.
Priklauso nuo dujų ir elektros kainų santykio bei namo charakteristikų. Orientaciniai – 8–12 metų, tačiau su APVA kompensacija šis laikotarpis sutrumpėja iki 5–8 metų.
Taip – hibridinėse sistemose šilumos siurblys dirba kaip pagrindinis šaltinis, o katilas lieka rezervu. Tai leidžia maksimaliai išnaudoti siurblio efektyvumą ir tuo pačiu turėti saugumo rezervą.
Šilumos siurbliai šiandien yra techniškai pajėgūs pilnai pakeisti tiek dujinius, tiek kieto kuro katilus, tačiau sėkmė priklauso nuo tinkamo sistemos parinkimo ir namo pasirengimo. Naujiems namams atsakymas beveik visada yra šilumos siurblys. Renovuojamiems – svarbu įvertinti namo energinę klasę ir esamos šildymo sistemos būklę. Abejodami, konsultuokitės su Vilpra specialistu, kuris atliks šilumos nuostolių skaičiavimą ir pasiūlys optimalų sprendimą konkrečiam namui.