Dujiniai katilai – vienas efektyviausių ir patogiausių šildymo būdų tiek individualiems namams, tiek butams ar komercinėms patalpoms. Jie pasižymi automatizuotu veikimu, dideliu naudingumo koeficientu ir leidžia tiksliai reguliuoti šildymo bei karšto vandens temperatūras.
Dujiniai katilai skirstomi į atmosferinius ir kondensacinius:
- Atmosferiniai dujiniai katilai degimui naudoja patalpos orą ir reikalauja natūralios ventiliacijos.
- Kondensaciniai katilai yra efektyvesni – jie pajungiami specialiu dviašiu dūmtraukiu per sieną. Išoriniame kanale įtraukiamas oras diegimui, o vidiniu – šalinami degimo produktai. Dėl šios technologijos kondensaciniai katilai išskiria daugiau šilumos energijos ir generuoja mažesnes kuro sąnaudas.
Be to, mūsų siūlomi katilai gali veikti tiek gamtinėmis, tiek suskystintomis dujomis. Dėl plataus pasirinkimo pakabinamus ir pastatomus modelius, pritaikytus įvairių dydžių ir tipų patalpoms. Kataloge rasite žinomų gamintojų, tokių kaip Sime, Vaillant ir k., katilus su skirtingomis techninėmis savybėmis.
Dujinių katilų pranašumai
Dujiniai katilai yra vienas iš praktiškiausių ir ekonomiškiausių sprendimų, ypač palyginus su elektriniu ar kieto kuro šildymu. Skirtingai nei
kieto kuro katilai, jie nereikalauja nuolatinio kuro papildymo ar pelenų valymo, o automatizuota sistema užtikrina pastovią šilumą be didelių pastangų. Kondensaciniai modeliai dar labiau išsiskiria efektyvumu – jie ne tik taupo energiją, bet ir sumažina išmetamųjų dujų kiekį, todėl yra geras pasirinkimas tiek aplinkai, tiek ilgalaikėms eksploatacijos sąnaudoms. Toks šildymo sprendimas idealiai tinka tiems, kurie vertina komfortą, švarą ir modernų energijos vartojimą.
Kaip pasirinkti tinkamą dujinį katilą?
Norint pasirinkti tinkamiausią dujinį katilą, būtina atsižvelgti ne tik į jo tipą, bet ir į šildomos patalpos plotą bei pastato šilumos izoliacijos kokybę. Apytiksliai reikalingą galingumą galima apskaičiuoti taip:
- Jei namas naujos statybos ir gerai apšiltintas, kiekvienam kvadratiniam metrui reikės apie 0,08 kW.
- Jei pastatas senesnis ar blogiau izoliuotas – skaičiuokite 0,1 kW kvadratiniam metrui.
Šie skaičiai yra preliminarūs – tiksliausias rezultatas gaunamas atlikus šilumos poreikio analizę. Tinkamai parinktas galingumas leis sistemai veikti efektyviai, ekonomiškai ir be pertrūkių daugelį metų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie dujinius klausimus
Kiek dujų sunaudoja dujinis katilas?
Dujų sąnaudos priklauso nuo šildomo ploto, sezono ir pastato izoliacijos. Pavyzdžiui, 100 m² gerai apšiltintas namas šaltuoju metu gali sunaudoti apie 100–150 m³ gamtinių dujų per mėnesį.
Kokią temperatūrą nustatyti dujiniame katile?
Optimali katilo darbinė temperatūra paprastai yra 65–75 °C. Naudojant grindinį šildymą ar kondensacinį katilą, galima nustatyti žemesnę temperatūrą (40–60 °C), taip dar labiau padidinant efektyvumą.
Iš dujinio katilo bėga vanduo. Ką daryti?
Vandens nutekėjimas gali būti susijęs su kondensato pertekliumi arba per aukštu slėgiu. Patikrinkite sistemos slėgį, kondensato išleidimo vamzdį ir, esant poreikiui, kreipkitės į kvalifikuotą meistrą.
Kaip išsirinkti dujinį katilą?
Svarbiausi kriterijai – katilo tipas (atmosferinis ar kondensacinis), galingumas, karšto vandens poreikiai ir valdymo galimybės. Rinkdamiesi kondensacinį modelį su A arba A+ efektyvumo klase, užtikrinsite ekonomišką šildymą ilgam laikui.
